Tamsus, šaltas ir skaidrus šeštadienio vakaras net nepranašavo vis stipriau įsitvirtinančios vakarietiškos kultūros šventės - heloween. Bet viskas pasikeitė vos įvažiavus į legendinio fabriko Elnias teritoriją. Buvo vos kelios minutės po vidurnakčio, bet vidury aikštelės jau gulėjo ... batas; gal kas pametė, o gal kažkas jau spėjo taip "išsitaškyt", jog liko tik vienas jo batas? Velniškai kandant rudens šaltukui, patraukėme į Helloweed kapinės, kurios iš tolo baugino nuo nežmoniško garso drebančiais langais.

Pasirodėme nei per anksti, nei per vėlai - pačiu laiku. Kai galima apžvelgti dekoracijas, bei pajusti tarp storų sienų tvyrančią atmosferą. O dekoracijos tikrai buvo įdomios - sudžiuvę dideli "baublių" stiebai aplink kolonas ir klevo lapų kilimas visoje salėje, perkelė tave ne į betoninį Elnio fabriko cechą, o į tamsų mišką, kurio gale lyg iš pragaro išnirusioje svenoje numirėlių armiją šokdino Gestapo. Nors iš heloweeninės pusės atrodė visai kitaip - tarsi sunkiojo lokomotyvo mašinistas su velniais sieloje traiškė iš už po lapų striksinčius "lavonėlius". O vėliau, kiek primažinęs greitį, be jokios sąžinės graužaties, ramiai ir neskubant visus kūnus kišo atgal po lapais. DJ setas buvo nuostabus, skoningas, profesionalus ir keliantis ne tik šypsenas, bet ir kojas į viršų.


Pažvelgus į laikrodžio rodyklę apemė nuojauta, kad Helloweed'as jau eina link pabaigos, tačiau ten kur pomirtinis pasaulis - laikas sustoja. Lokomotyvo mašinistą pakeitė pragariškojo arsenalo sargai - Evilspot (Android & Anber). Tie, kas nebuvote, gailėkitės, o gal kaip tik, džiaukitės? Ko tik nepatyriau parskriejant nuo scenos - ir lazeriai, ir įkaitusios žvangančios grandinės, ir granatos, ir tankų salvės, ir net atominės bombos. Šlavė taip, kad net lapai nuo žemės į orą skraidė. Ganėtinai apgaulingai pradeje savo setą, turbūt tam, kad prisiviliot kuo daugiau aukų, vėliau staiga protus ištaškė su The Prodigy - Omen (Buchecha remix) ir jau nebepaleido nė vieno iki pat paskutinio savo pasirodymo akordo.


Po tokių "skerdynių" ne daug kas pasiliko pjūklų, peilių ir granatų muzikiniam kokteiliui, kurį patiekė ST. Nusčiuvus trumpai tylai prieš pat prasidedant gazdinimams, kažkas salėje šuktelėjo: "Dabar jum bus p***a!", bet laikrodžiui sumušus 5 valandas salėje dar buvo likę šiek tiek gyvų <...gal jie velniais pavirto, todėl ir išgyveno?..>

Link mašinos begau su didele šypsena ir šiokiu tokiu liūdesiu, kad tai buvo paskutinis rave'as fabrikr Elnias. Lig šiol negaliu pamiršt tų lapų, medžių, išsidažiusiu bei kaukėm pasidabinusių Šiaulių rave'rių, šypsenų veiduose, šilto organizatoriaus, bei viso to muzikos pragaro.